Ankstesni įvykiai

   VĮ Jonavos miškų urėdija vadovaudamasi Lietuvos respublikos vyriausybės 2014-05-28 d. nutarimu Nr. 483 "Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų" pakeitimo ir Lietuvos respublikos Aplinkos ministro 2013-04-12 d. įsakymu Nr. D1-253 "Dėl kai kurių karinių poligonų miškų vidinės miškotvarkos projektų galiojimo trukmės pratęsimo" ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos 2014-06-05 d. raštu Nr. 6B(8.7)-676 "Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų" bei Lietuvos kariuomenės vado 2014-11-28 d. įsakymu Nr. V-1118 "Dėl karinių poligonų miškotvarkos projektų perdavimo" 2014 metų spalio 4 dieną perėmė Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vidinės miškotvarkos projekto dokumentaciją.

„Mūsų girios“, 2014/10 prof .dr. Darius Danusevičius, Aleksandro Stulginskio universiteto Miško biologijos ir miškininkystės institutas

Miškininkystės metodai ir miško auginimo technologijos, turint omenyje augimo sąlygas, gana plačiai ištirtos. Bet genetinis paveldimumo lygmuo, tuo labiau molekulinės genetikos pagrindu, mažai tyrinėtas. Iki šiol miško medžių genetiniai – selekciniai tyrimai buvo taikomi fenotipiniu pagrindu, panaudojant morfologinius pažymius bei fiziologines savybes.
Įrengus ASU genetinių tyrimų laboratoriją, pradėjome ekologinės –
evoliucinės genetikos studijas miškotyroje. Moksliniai tyrimai vykdomi:
a) fundamentinio pobūdžio, tiriant miško ekosistemų funkcionavimo genetiniame lygmenyje klausimus, pagrindinį dėmesį skiriant medynus sudarantiems medžiams;
b) fundamentinių žinių taikymas miško ekosistemų tvarumo stiprinimui genėtiname lygmenyje.

Siekiant kuo išsamiau informuoti visuomenę apie aplinkos sektoriaus aktualijas ir išsiaiškinti, kokios informacijos jai labiausiai trūksta, Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „RAIT“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą.

Net 66 proc. apklaustųjų pagrindiniu informacijos šaltiniu apie aplinkosaugą įvardijo televiziją, beveik 26 proc. – internetą, dar apie 4 proc. – spaudą. Kiti apklaustieji informacijos apie aplinkosaugą gauna iš pažįstamų, radijo ar kitų šaltinių. Televizija – pagrindinis 55–74 m. amžiaus žmonių, Klaipėdos, Šiaulių ir Utenos apskričių gyventojų informacijos apie aplinkos apsaugą šaltinis.

VĮ Jonavos miškų urėdija perka žemę naujiems miškams įveisti

Trumpas pirkimo objekto apibūdinimas:
2.1.1. Ne mažesni kaip 0,5 ha ploto žemės sklypai, besiribojantys su valstybinės reikšmės miškais, kuriuos patikėjimo teise valdo miškų urėdija, arba tokio paties ploto  sklypai, esantys ne toliau kaip 1 km atstumu nuo tokių miškų.
2.1.2 Atskiri, ne mažesnis kaip 5 ha žemės sklypas, nutolęs nuo VĮ Jonavos miškų urėdijos valdomų miškų daugiau nei 3 km, jeigu privažiavimui prie jo yra tinkamas ir servitutais įteisintas kelias.
2.1.3. Atskirus ne mažesnius kaip 5 ha žemės sklypus, kurie nutolę nuo miškų urėdijos  valdomų miškų ne daugiau kaip 3 km, jeigu privažiavimui prie jų yra tinkamas ir servitutu įteisintas privažiavimo kelias.
2.1.4. kitus sklypus, kurie nepriskirti teritorijoms, kuriose draudžiama veisti mišką. Sklypai turi būti VĮ Jonavos miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje. Priklausomai nuo perkančiosios organizacijos skiriamų lėšų žemei įsigyti, gali būti perkamas vienas arba keli žemės plotai, atitinkantys šias sąlygas.

Kontaktiniai duomenys: asmuo(-enys) kontaktams, telefonas(-ai), faksas, el. paštas, interneto adresas(-ai) ir elektroninė prieiga prie informacijos (URL): vyriausiasis miškininkas Juozas Jaruševičius, tel. 8-655 53104, 8-349 54567, 8-349 51291 faksas: 8-349 54903  j.jarusevicius@jmu.lt, info@jmu.lt,  www.jmu.lt,

Šiandien, lapkričio 11 d., pareigas pradeda eiti Generalinės miškų urėdijos generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis ir Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas.

Prieš dvejus metus Jeilio universiteto paskelbtame tyrime Lietuva pagal miškų išsaugojimo vertinimą buvo reitinguota pirmąja vieta pasaulyje (kitos Baltijos šalys: Latvija – 32 vieta, Estija – 75 vieta). Šiemet vykdytame tyrime miškų išsaugojimas įvertintas tik 84 vieta (Latvija – 127 vieta, Estija – 118 vieta). Kodėl indekso rezultatai pasikeitė ne Lietuvos naudai? Šalies miškų ūkio politika per porą metų tikrai nepasikeitė kardinaliai. Atsakymo reikia ieškoti iš esmės pasikeitusioje, abejotinoje  vertinimo metodikoje.

Šv. Hubertas, Medžiotojų diena.