ĮVADAS Miškų inventorizacijos darbai Jonavos miškų urėdijoje atlikti, remiantis miškų departamento prie Aplinkos ministerijos užsakymu.  Miškų inventorizacija atlikta sklypiniu metodu visų nuosavybės formų miškuose, naudojant aerofotografavimo medžiagą, vadovaujantis Lietuvos miškų tvarkymo laikinomis taisyklėmis (1999m.), taksacinės kortelės pildymo instrukcija (2002 m.) ir II-ojo miškotvarkos pasitarimo protokolu (2001-04-04). Miškotvarkos lauko darbai pradėti 2002 m. balandžio mėn. ir baigti tu pačių metų spalio mėn. Bendras inventorizuotas visų nuosavybės formų miškų plotas - 36941 ha, iš jo: valstybinės reikšmės miškai - 20969 ha, privačių - 10508 ha, rezervuotų nuosavybės teisią atkūrimui - 4911 ha ir kitų naudotojų - 553 ha (Jonavos miesto savivaldybės, Susisiekimo, Krašto apsaugos ministerijų, ir kt.). Miškų inventorizaciją atliko Miškotvarkos tarnybos 5-o miškotvarkos būrio (būrio viršininkas - D.Ribokas) taksatoriai: M.Rubikas, A.Bugenis, K.Prakapas, G.Dabkus, R.Lenkauskas, V.Baltrušaitis, D. Džiaugys, R. Dambrauskas, Ž. Gezevičius. 2002 metų miškotvarka vykdyta tais pačiais principais kaip ir 1988 m., t.y. siekiant sklypų ribų stabilumo ir taksacinių rodiklių perimamumo. Buvo iš esmės peržiūrėti ar naujai spręsti šie klausimai: - miškų suskirstymas pagal nuosavybės formas; - miškų priskyrimas grupėms ir pogrupiams; - saugomų teritorijų plotų patikslinimas; - geoinformacinių sistemų (GIS) technologijos įdiegimas, sudarant taksacinės informacijos duomenų bazes, parengiant planinę-kartografinę medžiagą bei atliekamtechnologinį projektavimą. Gamybininkai tiesiogiai su naujomis miškotvarkos technologijomis susidurs naudodamiesi skaitmeniniais metodais parengti; miškų žemėlapių, medynų, miškų grupių ir pogrupių planų, urėdijų priešgaisrinių priemonių schemomis. Miškotvarkos projektas susideda iš aiškinamojo rašto (informacinės, analitinės ir projektinės dalių), taksoraščių, žinialapių ir kartografinės medžiagos. Pagal šį, naująjį Miškotvarkos projektą bus tvarkomi, naudojami, atkuriami ir saugomi Jonavos miškų urėdijos miškai 2003-2012 metais. Projekto rengime, be jau paminėtų taksatorių, dalyvavo šie VĮ Miškotvarkos instituto specialistai: - pagrindinių kirtimų projektą parengė Technologinio projektavimo grupės. vyresn. inž. V. Mačiulaitis; - medžioklėtvarkos sprendimų poskyrį parengė dr. G.Petružis; - papildomą informaciją sklypų su Lietuvos raudonosios knygos paukščių lizdavietėmis, paukščių perimvietėmis ir augalų radimvietėmis žinialapius parengė S. Skuja; - planinę-kartografinę medžiagą parengė Geoinformacijos sistemų skyrius (GIS). JONAVOS MIŠKŲ URĖDIJOS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA Miškotvarkos projektas parengtas Jonavos miškų urėdijos valdomiems miškams (valstybinės reikšmės miškams). Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2003-2012 metais. Projektavimas atliktas naudojant 2002 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Lietuvos miškų tvarkymo laikinosiomis taisyklėmis ir 1-mo miškotvarkos pasitarimo protokolu. Inventorizacija atlikta sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą(ortofotoplanus). Natūroje nustatyta: - medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt); - augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos); - pomiškio ir trako įvairovė; - miškų sanitarinė būklė. Be to, atliktas ūkinės veiklos įvertinimas (ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radimvietės, gamtinių, archeologinių ir kultūrinių vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai ir jų vietos. Įvertinta medžiojamosios faunos būklė. Svarbiausi Jonavos miškų urėdijos ūkio tikslai yra : miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais; visuomenės informavimas apie urėdijos miškus jų būklę ir tvarkymą; miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas; racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas; miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas; miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas; biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas; ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius; visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygmenyje. Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės: - miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių
bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas; - saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos
teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas; - miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas; - miškotvarkos projekto, pagal kurį turi būti organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi
miškų atkūrimo, naudojimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje,
parengimas. Jonavos miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas 36941 ha miško plotas. Valstybinės reikšmės miškai užima 20969 ha, privatūs - 10508 ha, skirti nuosavybės teisių atkūrimui - 4911 ir kiti miškai ( savivaldybių, bendrijų ir. kt.) - 553 ha. Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis miškų urėdijos valdomiems miškams parengtas miškotvarkos projektas, o kitų nuosavybės formų miškų pateikti suvestiniai duomenys. Valstybinės reikšmės miškų rodikliai Visas miškų urėdijos valdomų miškų (valstybinės reikšmės miškų) plotas (20069 ha paskirstymas 8 girininkijoms: Girelės, Jonavos, Pageležių, Svilonių, Dumsių, Gaižiūnų, Upninkų, Užusalių. Girininkijų plotas svyruoja nuo 1,7 tūkst. ha iki 4,0 (tūkst.ha (vidutinis 2,6 tūkst. ha) Miškai suskirstyti į kvartalus, o juose - į taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas - 29 ha taksacinio sklypo - 1,8 ha. Miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes. I grupės (rezervatinių) miškų nėra, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) užima 3,5 % (741 ha) teritorijos, III grupės (apsauginiai miškai) - 7,7 % (1620 ha) ir TV grupės (ūkiniai miškai) - 88,8 % (18609 ha). Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 19261 ha miškų plotą. 24 % medynų yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti sodinant. Neapaugusių mišku plotų yra 576 ha (3 %), iš jų 386 ha kirtavietės. Ne miško žemių yra 463 ha (2,2 % bendro ploto), iš jų daugiausia žemės ūkio naudmenų (94 ha) ir pelkių (147 ha).  Bendras medynų tūris yra 3,8 mln. kubinių metrų. Pušynai Jonavos urėdijoje užima 40 % medynų ploto, eglynai - 23 %, ąžuolynai - 3 %, uosynai - 2 %, beržynai - 20 %, juodalksnynai - 8 %, drebulynai - 4 %. Kitų medžių rūšių medynai (banksynai, klevynai, liepynai ir kt.) auga nedideliuose plotuose. Spygliuočių medynų plotas per vykmetį padidėjo 107] ha. Beržynų plotas sumažėjo 491 ha . Vidutinis medynų tūris 1 ha per vykmetį sumažėjo 9 m3 iki 199 m3. Brandžių medynų tūris 1 ha padidėjo 24 m3 ir šiuo metu yra 289 m3. Ūkiniuose miškuose medynai pagal brandumą pasiskirsto taip : jaunuolynai užima 32 %, pusamžiai - 38 %, pribręstantys - 10 %, brandūs - 20 % ploto. Vyrauja laikinai užmirkę (44 %) derlingos ( 40 %) augavietės. Bendras miškų, priskirtų saugomoms teritorijoms (rekreaciniai miškai, draustiniai ir kiti miškai su apribotu ūkiniu rėžimu) plotas, miškų urėdijos teritorijoje yra 2,4 tūkst. ha arba 11 % visų miškų ploto Teritorijoje yra šeši valstybiniai draustiniai: 1. Lomenos valstybinis kraštovaizdžio draustinis; 2. Širvintos valstybinis kraštovaizdžio draustinis; 3. Kulvos valstybinis geomorfologinis draustinis; 4. Lietavos valstybinis hidrografinis draustinis; 5. Upninkų valstybinis botaninis draustinis; 6. Šventosios valstybinis ichtiologinis draustinis. Valstybinių draustinių teritorijose esančių valstybinės reikšmės miškų plotas- 445 ha. Išvados apie ūkinę veiklą Miškotvarkos projekte pateikta ankstesnių miškotvarkų suprojektuotų ūkinių priemonių apimtis 1988 - 1997 ir 1998 - 2002 metams ir jos įvykdymas, analizė ir įvertinimas. Per praeitą vykmetį miško fonde įvyko tiek kiekybinių, tiek kokybinių pakitimų. Išvados suformuluotos remiantis daugiausia valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus. 1. Bendras miškų plotas sumažėjo 1994 ha. Pagrindinės šio sumažėjimo priežastys dvi:
dabartinė miškotvarka neinventorizavo žemės ūkio naudmenų buvusiuose valstybiniuose miškuose,
kurie dabar yra privatūs ar skirti nuosavybės teisių atkūrimui ( apie 1012 ha), netiksli miškų
apskaita Gaižiūnų girininkijoje (plotas sumažėjo net 522 ha). 2. Valstybinės reikšmės miškuose miško žemės plotas padidėjo 953 ha (5 %) ne miško
žemės sąskaita (pelkių, ž.ū. naudmenų) ir dėl kelių, kvartalinių apskaitymo miško žeme. Miško
žemėje medynų plotas padidėjo 593 ha. Pagrindinė padidėjimo priežastis ta, kad medynais inventorizuoti visi miškai kurie brandos amžiuje natūralioje aplinkoje pasiekia 5 metrų aukšti (apaugę pelkės). Medynų ploto padidėjimas pasiektas ir želdinant neapaugusius mišku ir ne miško plotus arba jiems apsiželdžius savaime. Buvusios praeitos miškotvarkos metu kirtavietės atkurtos beveik visos. 3. Urėdijos miškingumas yra 40,5 %, t.y. lyginant su 1988 m. miškotvarka jis padidėjo 5 %. 4. Padaugėjo jaunuolynų ir brandžių medynų (atitinkamai 7 % ir 6 %), tačiau 3 % sumažėjo bręstančių medynų plotas. Eksploatuojamų (III+IV grupių) pušynų, kurie valstybinės reikšmės miškuose vyrauja (užima 40 % ploto), amžiaus struktūra nėra gera - brandžių medynų yra apie 3 kartus mažiau, negu turėtų būti esant normaliai amžiaus struktūrai, o pusamžių medynų beveik 2 kartus daugiau. Eglynų amžiaus struktūra taip pat nėra gera - pribręstančių medynų yra dvigubai mažiau, jaunuolynų yra pusantro karto daugiau. 5. Medynų vidutinis tūris 1 ha sumažėjo 9 m3 ir šiuo metu valstybinės reikšmės miškuose yra 199 m3 (privačiuose miškuose - 211 m3 , rezervuotuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose-183 m3). Brandžių medynų tūris 1 ha yra 289 m3 (atitinkamai 234 m3 ir 214 m3). Per vykmetį jis padidėjo 24 m3. 6. Gana žymiai pakito miškų rūšinė struktūra. Spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynų plotas
padidėjo 1006 ha, nors uosynų - sumažėjo 69 ha. Beržynų sumažėjo 491 ha, drebulynų - 10 ha,
juodalksnynų padaugėjo 54 ha, baltalksnynų- 17 ha. 7. Miškotvarkos nustatyta pagrindinių kirtimų metinė biržė per 1988-1997 m. iškirsta 117
o. ugdymo kirtimų iškirsta 83 % (pagal plotą 101 %), sanitarinių kirtimų - 189 %. Per 1998- 2002m. pagrindinių ir sanitarinių kirtimų metinė biržė iškirsta 100 % apimtyje, ugdymo - 172 %. Sanitarinių kirtimų apimties viršijimą sąlygojo gamtiniai stichiniai veiksniai (vėjavartos, kenkėjai), pagrindinių ir ugdymo kirtimų apimties padidėjimą lėmė miško fonde ir rinkoje įvykę pokyčiai. Dėl vėjavartų ir žievėgraužių tipografų išplitimo, sanitarinių kirtimų apimtis per visą vykmetį įvykdyta 158 %. Sanitarinių kirtimų vykdymo kokybė patenkinama. Valstybinės reikšmės miškuose miškotvarka rado 6,0 tūkst. m3 sausuolių ir virtėlių (0,3 m3 /ha). Pagrindinių kirtimų apimtis antram penkmečiui ir vėlesniam laikotarpiui koreguota ir nebuvo viršijama, o retinimais ir einamaisiais kirtimais daugiau iškirsta pagrįstai. Naudojimas iš 1 ha mišku apaugusio ploto sudarė 4,4 m3 likvido (projektuota 3.7 m3). 8. Želdinta 77 % plynai iškirstų biržių, savaime atžėlė 12 %, dar neatžėlę kirtavietės užima
11 % vykmečio kirtaviečių ploto. Senesnių nei 3 metai kirtaviečių yra 26 ha (7 % visų kirtaviečių),
iš jų želdintinų 9 ha. Apie 21 % savaime atžėlusių plotų atžėlė spygliuočiais, 71 % -beržais ir
juodalksniais, 5 % - drebulėmis, 2 % - ąžuolu ir uosiu, 1 % - kitomis medžių rūšimis. Plynai
iškirstų biržių apželdytame plote 90 % tikslinės medžių rūšys sudaro 50 ir daugiau %. 9. Miškų urėdijos duomenimis visoje miškų urėdijos teritorijoje turėjo būti 3500 ha išlikusių
želdinių, įveistų 1988-2002 metais. Miškotvarka inventorizavo (be žuvusių) 3771 ha arba 271 ha
daugiau. Pagrindinė neatitikimo priežastis ta, kad privačiuose ir skirtuose nuosavybės teisių
atkūrimui miškuose 1996-2002 m. įveista 252 ha želdinių, kurių plotas į miškų urėdijos ataskaitas
nepateko. Taip pat dalis nurašytų želdinių, sumažėjus žvėrių daromai žalai ir dėl žėlimo, atsigavo ir
žuvo miškotvarkos aprašyti kaip išlikę želdiniai. Be to, plotų neatitikimas susidarė dar ir dėl tikslios želdinių apskaitos buvusiose žemės ūkio įmonių žemėse, sklypų ribų pasikeitimų. želdinių būklė turėtų būti geresnė - gerų želdinių yra tik 29 %, patenkinamų - 62 %, blogų - 6 % ir žuvusių - 3 %. Svarbiausios žuvimo ir blogos želdinių būklės priežastys - žvėrių pažeidimai (46 % viso žuvusių ir blogos būklės želdinių ploto) šalnų poveikis (10 %) ir stelbimas minkštaisiais lapuočiais (17 %). 10. Miškų sanitarinė būklė gera, laiku likviduojami kenkėjų ir ligų židiniai, vėjavartos,
priemonių sveikatingumui gerinti apimtis pakankama. Miškų priešgaisrinė apsauga organizuojama
nepakankamai gerai. Vidutinis vienos gaisravietės plotas per paskutinius 5 metus yra 0,4 ha, t.y. 2
kartus didesnis nei per priešpaskutinį vykmetį. 11. Pagal miškų tvarumo rodiklius urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja
savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų. Ūkinių priemonių projektas (2003 - 2012 metams) Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo melodiką, o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Pagrindinių miško kirtimu taisyklių reikalavimus. Šių kirtimų projektas parengtas pirmiems 5 vykmečio metams (2004 - 2008 m.m.). po to aktualizavus duomenis kirtimai bus suprojektuoti sekantiems 5 vykmečio metams (2009-2013 m.m.). Suprojektuotas pavienių medžių kirtimas ir brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal patvirtintas Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisykles, kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystes reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą esamą sausuolių ir virtėlių kiekį. Ateinančiam vykmečiui (2003 - 2012 metams) projektuojama metinė visų kirtimų apimtis yra 84,1 tūkst. kub. metrų likvidinės medienos, iš to skaičiaus pagal kirtimų rūšis: -pagrindiniai kirtimai -61,3 tūkst. m3 ; -pavienių ir brandžių medžių kirtimas - 6,0 tūkst. m3; -ugdymo kirtimai - 8,9 tūkst. m3 ; -sanitariniai ir kiti kirtimai - 7,9 tūkst. m3 . Miško naudojimo rodikliai: 1. Iškertamas likvidinis tūris m3 iš 1 ha mišku apaugusio ploto 4,4 2. Pagrindinių kirtimų dalis visame naudojime, % 80 3. Bendro medienos prieaugio naudojimas, % 95 4. Miško naudojimo % nuo viso medynų tūrio 2,6 5. Miško kirtimais apimamas plotas per metus, % 4,1 6. Plynai iškertamo ploto % nuo medynų ploto 0,6 Miško atkūrimas. Miškų urėdijos duomenimis, 1988-2002 metais pasodinta 3659 ha
želdinių. Miškotvarka inventorizavo 226 ha daugiau. Valstybinės reikšmės miškuose liko apie 83 %
(3230 ha) įveistų per vykmetį želdinių. Suprojektuota metinė miško atkūrimo apimtis pirmam
penkmečiui yra 167 ha. Želdinti numatoma apie 64 %, paliekama miškui želti - apie 36 % visų
penkmečio želdaviečių ir želviečių. 1 Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu, pateikta esamų
sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, pliusinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų
poreikis. Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (7,7 tūkst. kub. metrų likvidinės medienos per melus). Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas, miškai suskirstyti degumo klasėmis- aukšto degumo (41 % miškų), vidutinio degumo (22 %) ir žemo degumo (37 %). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 200 km per metus), priešgaisrinės technikos ir inventoriaus modernizavimas. Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai paskirstyti pagal nuomininkus, apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius: 9 briedžiai, 204 elniai, 611 stirnų, 410 šernų. Numatyta įrengti 13 ėdžių, 16 šėryklų šernams ir 23 laižyklas. Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Rekomenduojama sausinti nenusausinto hidromelioracinio fondo sklypus, taikant vietinę melioraciją. Žemės ūkio naudmenos. Miškų urėdijos valdomuose miškuose yra 94 ha ariamų, pievų, ganyklų ir sodų. Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 991 ha miškų (3 % viso miškų ploto), iš jų 386 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai ir rekreaciniai miško sklypai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškuose inventorizuotos 8 poilsio aikštelės su elementaria įranga (miško baldais ar pavėsine, laužaviete ir pan.), kurių dalį reiktų atnaujinti. Apskritai intensyvus rekreacinių miškų tvarkymas dabartiniu metu įmanomas tik pagal specialius parkų ir kt. rekreacinių objektų techninius projektus, įgyvendinamus tikslinio finansavimo pagrindu. Penktame miškotvarkos projekto skyriuje pateiktas ekonominis ir ekologinis projekto pagrindimas, pateikiami prognozuojami miškų rodiklių pakitimai ir miško naudojimo prognozė 30-čiai metų. Miškų urėdija gali dirbti pelningai: projektuojamos metinės pajamos yra 9,3 mln. litų, projektuojamos išlaidos - 8,8 mln. litų. Miško ūkio tvarumui įvertinti panaudoti 6 tvaraus miško ūkio kriterijai: - miško resursų išsaugojimas ir gerinimas bei jų reikšmė globaliniam anglies ciklui; - sveikų ir gyvybingų miško ekosistemų išsaugojimas; - miškų produktyvumo išsaugojimas ir skatinimas; - miško ekosistemų bioįvairovės išsaugojimas, apsauga ir pagerinimas; - miško apsauginių funkcijų išsaugojimas ir pagerinimas; - kitų socio-ekonominių funkcijų ir sąlygų išsaugojimas. Prognozės ir skaičiavimai rodo, kad suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrinantis miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, o taip pat ekonominių klausimų sprendimą. Projekto autorius Darius Ribokas |
Miškotvarka 
