Generalinė miškų urėdija LR aplinkos ministerija Miškų valdymo tarnyba

Informacija

Naujienos

2017.01.27
Invaziniai augalai: grožis be naudos

Kalbama apie invazinius augalus, kuriuos būtina kuo greičiau naikinti. Žinau, kad prie jų priskiriami Sosnovskio barščiai ir gausialapiai lubinai Teko girdėti, kad invaziniais tampa nemažai dekoratyvių, sodybose auginamų augalų. Ar ši problema neišlaužta iš piršto?“- klausia molėtiškė Inga Starkuvienė.

Įveisti lengviau nei išnaikinti

Augalai atėjūnai (invaziniai augalai) į naujas teritorijas patenka atsitiktinai arba juos įveža žmonės. Įvairūs dekoratyvūs krūmai, medžiai ir gėlės, prieš šimtmečius kaip puošmenos atvežti į dvarų ir miestų parkus, išplito, nes dauguma jų kilę iš labai panašaus klimato kraštų. Jų išlikimą palengvino gana ilgas puoselėjimas. Ir dabar dažnai norimo atsikratyti vazone ar kieme augančio egzotinio augalo keras išmetamas pamiškėje arba laukymėje, kur jam plisti geresnių sąlygų nė nereikia. Be to, miestelėnai ar sodų bendrijų nariai daržų atliekas pila kur papuola: į aplinką patenka svetimžemių augalų sėklų, šaknų ar stiebų gabaliukų ir augalai, sparčiai plisdami gamtoje, tampa invaziniai. Pasak aplinkosaugos ekspertų, dar dažnai manoma, kad gražių invazinių augalų naikinti nereikia. Tačiau pati gamta su invazinėmis rūšimis nesusidoroja ir šios sunaikina arba pakeičia ištisas ekosistemas, išnyksta kai kurie vietiniai augalai.

Lietuvoje kova su invaziniais augalais pradėta, bet visuomenė į pagalbą ateina retai: ir dėl nežinojimo, ir dėl sunkaus darbo bei didelių naikinimo išlaidų. Kita vertus, šią kovą galima laikyti tuščiu laiko gaišinimu: Sosnovskio barščius vienoje vietoje teks naikinti kokius 10 metų, ir jeigu tokiems darbams nėra pinigų, nėra ko jų net pradėti. Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė patvirtina, kad Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąraše buvusi nuostata „Atitinkamos invazinių augalų rūšys urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikinamos“ naudos nedavė. Pasak jos, seniau įveisti želdiniai ar invazinių augalų paplitimo židiniai turėtų būti nuosekliai kontroliuojami arba naikinami. Iki šiol galutinai nesutikslintas bendras kovos su invazinėmis augalų rūšimis planas, nes savivaldybių finansavimo, be valstybės paramos, nepakaks.

Dekoratyvūs, bet pavojingi

Lietuvoje žinomos 548 svetimžemių augalų rūšys: 46 rūšys laikomos invazinėmis, dar apie 60 rūšių - potencialiai invazinės, ateityje galinčios sukelti rimtų ekologinių problemų. Tačiau visuomenė apie tai žino mažai. Net ir patiems mokslininkams neaišku, kodėl kai kurie augalai po 200-300 metų pradėjo sparčiai plisti. Manoma, kad tai dėl oro atšilimo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaip teigia Laura Janulaitienė, pagal naikintinų invazinių augalų sąrašą negalima auginti uosialapių klevų ir ambrozijų (lietuviško kiečio giminaitė), baltažiedžių robinijų, raukšlėtalapių erškėčių, varpinių medlievų, muilinių gubojų, japoninių pelėvirkščių, didžiųjų ir kanadinių rykštenių, šeriuotųjų šiušelių, bitinių sprigių, ievų ir kt. Lietuvoje šiais augalais žmonės gėrisi, jų gana daug gėlynuose ir sodybose. Aplinkosaugininke pasakoja, kad uosialapiai klevai greitai įsigali apleistose paupių pievose ir per dešimtmetį jas paverčia brūzgynais, o jų mediena netinka net malkoms. Muilinėmis gubojomis buvo bandyta apželdinti kopas, tačiau išplito ne tik pajūryje, bet ir Pietiyčių Lietuvoje. Varpinė medlieva soduose buvo auginama kaip uogakrūmis, bet augalas perbėgo ir užkariavo pomiškius. Tas pats ir su erškėčiais, vėlyvosiomis ievomis. Kai kurie invaziniai augalai ne tik stelbia vietinius, bet ir keičia dirvožemio sudėtį: gausialapiai lubinai, baltažiedės robinijos ir kiti pupinių šeimos invaziniai augalai dirvožemį papildo azotu, o tokiomis sąlygomis puikiai auga kai kurios sunkiai išnaikinamos piktžolės. Iš tikrųjų invazinių rūšių neigiamas poveikis gamtai ir žmogui yra įvairus.

Kita kalba apie miškus. Juose invazinių medžių rūšių nedaug, nes mada sodinti egzotinius medžius Lietuvą aplenkė. Tik Kuršių nerijoje auga specialiai susodintos svetimžemės kalninės pušaitės.

Sąžalynai dar ilgai vešės

Bet problema slepiasi kitur - žiniasklaidoje stinga visiems suprantamos informacijos apie invazines augalų rūšis ir jų daromą žalą. Kai kurie augalai seniai įtraukti į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, tačiau jų daigų ar sėklų galima įsigyti. Bet ir be minėtų augalų, kasmet aptinkama dešimtys naujų sulaukėjusių rūšių, kurios vėliau gali tapti invazinės. „Šalyje augančios svetimžemės rūšys tiriamos

ir kurios daro didžiausią žalą, ir kurios gali sukelti labai rimtų ekologinių problemų, įtraukiamos į teisinę galią turintį Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą. Jį sukonkretina Invazinių rūšių kontrolės taryba, kurios nariai yra valstybinių ir mokslo institucijų atstovai, - aiškina Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė. - Šis sąrašas peržiūrimas ir papildomas kas dveji metai, bet kol kas nėra visiškai sunaikintų invazinių augalų. Tam reikia labai daug lėšų.“ Pagal Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarką, privačioje valdoje naikinti invazinius augalus galima, bet privaloma informuoti žemės savininkus. Darbai turi būti vykdomi pagal numatytą tvarką ir atitinkamus teisės aktus, kurie reglamentuoja darbų saugą.

 

 

6. Invaziniai augalai: grožis be naudos
Autorius: Vanda Baronytė
Ūkininko patarėjas, 2017 01 24, psl. 7
Šaltinio tipas: Nacionalinė spauda
Žymės: Aplinkos ministerija

Grįžti

Administracija

Girininkijos

Kiti padaliniai

Grįžti

Informacija

Administracija

Girininkijos

Kiti padaliniai

Grįžti