Generalinė miškų urėdija LR aplinkos ministerija Miškų valdymo tarnyba

Informacija

Naujienos

2016.09.12
Nuosprendis Jonavos medelynui: uždaryti

Diplomuotas specialistas


   Medelyno viršininkas Arūnas Jokubauskas, Jonavos medelyne dirbantis 30 metų, geriausiu laikotarpiu vadina dabartį. Anot jo, „važiuoji ir dairaisi į medžių viršūnes – tavo sodintus, tavo puoselėtus, džiaugiesi, kad tavo išaugintame miške kepures kelia baravykai“. Per tris dešimtmečius visko buvo – pasitaikė ir nesėkmių. Bet jis nelinkęs apie negandas kalbėti, atseit nereikia akmenėlio užanty nešiotis.
   A. Jokubauskas – turi net tris mokslo baigimo diplomus. Jis – miškų ūkio technikas, miškų ūkio inžinierius. Neseniai apsigynė biomasės išauginimo magistro diplomą.
    „Žinių niekada nebus per daug. Magistriniame darbe analizavau juodalksnio sodmenų išauginimo ypatumus biokurui. Atrodo, sudominau komisiją. Tad dabar turiu du miškininko ir vieną biomasės išauginimo diplomus“, – šypteli medelyno viršininkas.


Būtinas apdairumas


   Nepaisant to, kad Jonavos medelynui vadovauja kvalifikuotas darbą išmanantis ir jį mylintis žmogus, Valstybinių miško medelynų miško dauginamosios medžiagos auginimo optimizavimo klausimams koordinuoti ir spręsti komisijos (toliau – medelynų komisija) nuomone, Jonava lūkesčių nepateisina. Todėl jau pirmajame etape, iki 2019 metų, naujos sodmenų sėklos į žemę nebebus beriamos.
    Anot pašnekovo, tai, kas pasėta šiemet, reikės prižiūrėti, o atėjus metui, sodmenis persodinti. Paskutiniuosius sodinukus, augančius medelyne, bus galima iškasti ir jais kirtavietes miškuose apsodinti gal tik apie 2019 ar 2020 metus.
    A. Jokubausko nuomone, pertvarka medelynuose gal ir buvo reikalinga, nes į priekį žengia naujos technologijos, reikalinga moderni technika, rankinis darbas tampa nepopuliarus. Norint įsigyti šiuolaikišką techniką nedideliam medelynui, reikia didelių pinigų, taigi esą per brangu.
   „Medelynus reikia stambinti – pertvarka reikalinga. Tačiau tą daryti reikia atsargiai, viską išanalizavus ir pasvėrus. Sugriauti nesunku, bet išlipti iš duobės – labai sudėtinga“, – pastebi patyręs miškininkas, prisimindamas Latvijos atvejį, kai neapdairumas privertė kaimynus pirkti sodmenis mūsų šalyje.
   „Derėtų pasimokyti iš kaimynų klaidų. Bet, matyt, kol patys per kepurę negausime, iš kito nesėkmių nepasimokysime“, – mano A. Jokubauskas.


Laistymo sistema


 Screenshot 15 25 hektarus aprėpiantis Jonavos medelynas turi visą veiklai reikiamą techniką. Arsenalas gana turtingas: traktoriai, plūgai, kultivatoriai, lėkštinės akėčios, iškasimo ir šaknų pakirtimo lankenos, purkštuvai, trąšų barstytuvai, krautuvas ir t. t.
  Pavasarį persodinimo laukia gražiai sudygę žaliuojantys augalai. Atskiruose plotuose žaliuoja apie 100 tūkst. ąžuolų, 500 tūkst. eglės, 150 tūkst. pušies, 50 tūkst. beržo sodmenų, plantacijos juodalksnio.
   Nuo kaitros liaunus sodmenis saugo tinklas. Kadaise medelynui buvo nupirkta aliumininė dviejų linijų laistymo įranga, tuomet kainavusi 110 tūkst. litų. Bet medelyno viršininkas suprato – jos negalima palikti be priežiūros dėl ilgapirščių, kuriems kiekvienas metalo gramas pinigą neša. Be to, sausros metu kelis kartus laistant, įrangą tenka perstatinėti. Tad A. Jokubauskas pats sumeistravo 20 plastmasinių linijų, kurios kiekviena atsiėjo tik po 2 tūkst. litų. Ir patogu, ir vagims plastmasė neįdomi.


Vykdys kitą veiklą


   Pasak viršininko, Jonavos medelyne nuolatiniam darbui priimtos dvi moterys, triūsiančios apskritus metus, o vasarą prisijungia keli sezoniniai darbininkai. Tad medelyno uždarymas bedarbių sąrašo tikrai nepadidins. Juolab kad toje teritorijoje bus vykdoma kita veikla, kuriai taip pat reikės žmonių.
   „Tiesą sakant, kokia veikla pakeis sodmenų auginimą, aiškiai dar nežinau. Bet kuriami planai apie eksperimentinį uosio sodmenų ūkį“, – atvirauja jis.
   Svarbiausia – plotas neliks tuščias. Valstybinių miško medelynų miško dauginamosios medžiagos auginimo optimizavimo klausimams koordinuoti ir spręsti komisijos narės Zita Bitvinskaitės teigimu, Jonavos medelyne bus mėginama daryti uosio selekcinius bandymus, veisti bandomuosius želdinius. Vietoje medelyno įsikurs selekcinių genetinių tyrimų poligonas. „Ten liks nemažas plotas, todėl jį panaudosime bandomiesiems želdiniams veisti. Gal bandysime kryžminį veisimo būdą, tai nuspręsime ateityje“, – sakė ji.
   Tokią žinią A. Jokubauskas vertina palankiai. „Mes tarsi peršokame į kitą laivą, nes Valstybinė miškų tarnyba kuria naują projektą. Bet kas bus su kitais uždaromais medelynais, turinčiais pastatus, įrangą ir panašiai? Juk įdėtos didelės investicijos. Ar jie bus pasmerkti žūti?“ – susirūpinęs miškininkas.


Augina iš savo sėklų


   Žvalgantis po medelyną ir žinant, kad po kelerių metų Jonava, užsiaugindavusi sodmenų, turės jų dairytis kitur, Screenshot 16tiesą sakant, darosi neramu.
   Medelynas beveik visus sodmenis išaugina iš savo sėklų. Tarkime, iš 1000 kg pušies kankorėžių galima išaižyti apie 10 kg sėklų, tas pats eglės kankorėžių kiekis duoda apie 20 kg sėklų.
    Tiesa, reikalaujama, kad medelynas veistų ir atitinkamą kiekį kilmingų augalų, kurių sėklos surinktos iš specialių sėklinių plantacijų, todėl jonaviečiai dalį sėklų nusiperka.
    Jonavos medelynas realizuoja savuose plotuose išaugintus sodmenis ir privatiems miško savininkams bei įmonėms. Pavyzdžiui, pernai įvairiems pirkėjams parduota 135 tūkst., o miškų urėdijos miškuose pasodinta 664 tūkst. sodmenų. Tad per 2015-uosius iš viso realizuota 799 tūkst. sodmenų. Šiemet šis skaičius irgi panašus – iš medelyno jau iškeliavo 742 tūkst. sodmenų, nemažai jų bus realizuota ir šį rudenį.
    Valstybinio miškų departamento paskaičiavimais, perspektyviu laikomas medelynas, per metus realizuojantis 3 milijonus sodmenų.
    „Buvo metų, kai mes parduodavome iki dviejų milijonų sodmenų. Bet būtina atsižvelgti į tai, koks yra jų poreikis. Mes auginame tiek, kad netektų prarasti. Kam veltui švaistyti laiką ir lėšas?“ – samprotauja jis.


Kalėdoms eglių pakaks


   Į patirtus negatyvius dalykus medelyno viršininkas šiandien žiūri su atlaidžia šypsena. Sakykime, anksčiau reikėdavo vadovybę „išsimaldauti“, kad nupirktų būtiną kiekį trąšų. Tekdavo po kelis kartus belstis į vadovų kabinetų duris ir prašyti, kol, žiūrėk, ir tręšimo laikas arti pabaigos.
   Arba, tarkime, nurodymas nesėti naujų sėklų, kaip tai atsitiko 2009-aisiais, krizės laikotarpiu. Užtat 2012-aisiais medelyno viršininkas gavo pastabų, nes neturėjo ką parduoti. Patys nurodo, patys linčiuoja.
   Tokie kontrastingi reikalavimai A. Jokubausko širdyje paliko nuosėdų, bet jis nelinkęs ką nors kaltinti. Verčiau tie praeities akibrokštai tegul nueina į užmarštį – šiandien reikia gyventi ateitimi. Būdamas kvalifikuotas miškininkas, apie pokyčius medelynų srityje kalba ramiai ir nemano, kad jam neliks vietos urėdijoje.
   „Progresas tikrai reikalingas. Net ir uždarius medelyną ir įsteigus kitos pakraipos padalinį, manau, bus leista mums auginti kalėdines eglutes, turinčias didelę paklausą. Štai ir dabar žaliuoja apie 30 tūkst. jų sodmenų. Tad po kokių penkerių metų Kalėdų išvakarėse eglės galės papuošti gyventojų, įmonių, organizacijų kiemus. Esu tikras, kad ir ateityje šiomis gražuolėmis džiuginsime jonaviečius“, – sako A. Jokubauskas.
   Beje, retame medelyne aptiksi jaukių poilsiaviečių. Jonava pagrįstai gali didžiuotis medelyno valdose iškilusiais „piliakalniais“, virš kurių įsikomponavę Stepo Žuko dailės mokyklos absolventų medžio drožiniai, lankytojų laukia masyvūs mediniai suolai, stalai, laužavietės. Šią vietą pamėgusios įvairios bendruomenės, medžiotojų būreliai, neįgaliųjų draugijos nariai, kiti kolektyvai. Savo peizažais poilsiavietė labai primena garsiąją Kernavę.


Rašomas naujas projektas


   Jonavos miškų urėdas Rolandas Skuja mano, kad sprendimas pertvarkyti medelynus turėjo būti priimtas jau seniai. Anot jo, Jonava yra labai patogioje geografinėje padėtyje, medelyno dirvos vertinamos gerai, netrūksta vandens, būtino sodmenims laistyti. Komisija, vertinusi jonaviečių vykdomą veiklą, neturėjo kitų priekaištų, išskyrus tai, kad nėra reikiamos infrastruktūros – saugyklų, buitinių patalpų darbuotojams ir t. t.
   „Tai ir buvo pagrindinis minusas. Dabar statyti ir vytis tai, kas praleista, būtų per vėlu. Esame valstybinės įmonės, konkuruojančios tarpusavyje, tad leisti pinigus, žiūrint į ateitį, kas toliau bus, būtų neūkiška ir neekonomiška. Juolab kad visai netoli, vos už 30 kilometrų, veikia Dubravos eksperimentinis ūkis, jau turintis modernią saugyklą, diegiantis sodmenų su uždara šaknų sistema auginimą. Viename regione turėti kelis stiprius medelynus, mano nuomone, nėra racionalu“, – dėsto R. Skuja.
   Jonaviečiai šiuo metu rašo projektą, kuriame numato ateityje medelyno vietoje įsteigti stacionarų, uždarą, kontroliuojamą kryžminimo stotį. Tokią idėją inicijavo Valstybinė miškų tarnyba. Projekto pirmas tikslas – išauginti paprastąjį uosį, kuris Lietuvoje puolamas invazinės ligos ir yra naikinamas. „Uosynai Lietuvoje baigia išnykti. Tad mokslininkai tiria, analizuoja, ieško atsparių ligai medžių. Projekte numatoma, kad buvusio medelyno teritorijoje medžiai būtų skiepijami, čia būtų auginamos sėklos, iš kurių išaugtų sodmenys – taip būtų atkuriami uosynai. Gal bus imamasi ir guobinių medžių, pagerinami beržai, kiti medžiai“, – priduria urėdas.
   Veikla priklausys nuo Europos komisijos pritarimo ir skiriamų lėšų projektui įgyvendinti. Jei sumanymas būtų įvertintas teigiamai, atsirastų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams, ir medelyno plotuose vėl virtų darbas.

.................................................................................................


Medelynų vystymosi istorija


   Medelynų istorija yra gana sena. Kadaise kiekviena eiguva miško sodmenis augino nedideliame daigynėlyje. Tuo laiku miškininkai neturėjo reikiamos technikos, tad žemė būdavo formuojama arkliniu plūgu, o dabartinę sudėtingą laistymo įrangą atstodavo paprasčiausi laistytuvai – visi darbai buvo atliekami rankiniu būdu.
   Vėliau medelynai plėtė savo formatą ir stambėjo. Apie 1996 m. buvo parengtas planas, numatantis steigti regioninius medelynus. Toks sumanymas atrodė pažangus, nes imta taikyti naujoviškesnes technologijas, užteko darbo jėgos ir t. t. Tačiau dėl įvairių priežasčių tai nebuvo įgyvendinta – planas tiesiog sunyko. Tad kiekviena urėdija ėmėsi iniciatyvos ir savo valdose dirbo taip, kaip išmanė patys miškininkai.
   Paskui buvo sukurta Valstybinių miško medelynų modernizavimo programa, turinti savo nuostatus ir tikslus. 2003-iaisiais ją patvirtino aplinkos ministras.
    Šiame dokumente buvo suformuluoti pagrindiniai kriterijai, kurių neatitinkančius medelynus nuo 2008 m. gruodžio 31 d. buvo numatyta uždaryti. Pradėjus įgyvendinti šią programą, medelynus dar turėjo visos 42 miškų urėdijos. 5 urėdijos veiklos juose atsisakė. Taigi iki šios dienos Lietuvoje sodmenis augino 37 medelynai. Manoma, kad po šios pertvarkos, t. y. po 2023 m., Lietuvoje liks apie 16 medelynų.

 

Straipsnis publikuotas 2016-09-09 Jonavos raj. "Naujienos" laikraštyje Nr. 67 (4266) internetinė nuoroda  į straipsnį

.

 

 

 

 

 

 

 

 

Grįžti

Administracija

Girininkijos

Kiti padaliniai

Grįžti

Informacija

Administracija

Girininkijos

Kiti padaliniai

Grįžti